Meniu Uždaryti

Dantų gydymas – terapija

 

Terapija – tai odontologijos (stomatologijos) mokslo ir praktikos šaka apimanti:

  • Kariesologija – ėduonies (karieso) gydymą – dantų plombavimą
  • Endodontiją – šaknų kanalų gydymą
  • Periodontologija – priedančio audinių (danties raiščio ir dantenų) ligų gydymą

dantu plombavimas

Dantų plombavimas – jo žmonėms reikia dėl įvairių priežasčių. Dėl esminių (karieso, traumų, dantų nudilimo) ir dėl kitokių (grožio, įvaizdžio ir pan.) . Žodis plomba yra kilęs iš lotyniško žodžio plumbum (liet. švinas), mat senovės romėnai skyles dantyse užsitaisydavo švinu, nes šis būdamas minkštas buvo palyginti nesunkiai sukišamas į ėduonies sugadinus dantis. Žinoma, dėl švino jie patirdavo lėtinį apsinuodijimą – bet tai jau tik istorija. Taip mūsų kraštuose iš lotynus kalbos atėjo ir liko terminas plomba (plumbum). Šiais laikais švino plombos nenaudojamos, o ir kitokio metalo plombos yra nemadingos. Šiais laikais dantys daugiausia plombuojami šviesoje kietėjačio kompozito (helio kompozito) plombomis. Kompozicinių medžiagų plombos yra estetiškos, gaminamos įvairių spalvų ir skaidrumų. Plombų tarnavimo laikui – svarbiausia kokybiškai atlikti visi darbo etapai: ertmės valymas ir formavimas, surišimo  medžiagų panaudojimas, polimerizavimas, sąkandžio prišlifavimas bei paviršiaus poliravimas. Teisingai įdėtos plombos tarnauja  10-15 ir daugiau metų.

 

Estetinis plombavimas – tai ne gydymas, o grožio procedūra, kuomet sveiki ar sugydyti dantys dengiami plomba norint pakeisti dantų spalvą ir/arba formą. Pavyzdžiui norima užpildyti natūraliai atsiradusius tarpus tarp dantų dėl dantenų recesijos (susitraukimo).

endodontija
Šaknies kanalų valymas – dešinėje. Kanalų plombavimas (užpildymas) – kairėje.

 

Endodontija – šaknų kanalų gydymo mokslas ir menas. Ši odontologijos šaka – aprašo viso labo dvi procedūras gydančias pacientą: kanalų valymą ir plombavimą. Sąrašas trumpas, tačiau šie darbai yra svarbūs ir turi būti atlikti nepriekaištingai. Endodontinio gydymo prireikia tuomet, kai dėl karieso (ėduonies) arba traumos pažeidžiama danties pulpa (nervas).  Nervo pažeidimas sukelia danties skausmą ir/arba pūliavimą. Tuomet pacientas kreipiasi į gydytoją. Dažnai pacientai nori išvengti endodontinių procedūrų (nervo traukimo) ir gydosi patys kaip moka arba prašo „pagalbos“ pas šeimos gydytojus. Tokia „pagalba“ dažniausiai būna vaistų nuo skausmo paskyrimas arba dar blogiau – paskirami antibiotikai. Taip galima gydytis, tik jei Jūs, negalite kreiptis į specialistą per artimiausias 12 valandų. Pavyzdžiui ilgai keliaujate lėktuvu arba laivu kauriame nėra odontologo. Vaistai nuoskausmo (pav Ketanov, Nimesil, APAP ir pan.) sumžina skausmą tik kelioms valandoms. Antibiotikai skausmo nemažina visai, jie naikina infekcija. Pradėjus vartoti antibiotikus skausmas sumažės tik po 6-12 valandų, o pradėtus vartoti antibiotikus būtina gerti 5-6 dienas. Tokia yra nustatyta šių vaistų vartojimo tvarka. 90%  dantų skausmo gydoma mechaniškai – pašalinant priežastį iš esmės. Priežasties pašalinimas – tai kanalo išvalymas, pūlinio atvėrimas arba danties rovimas. Dažniausiai kanalų valymą ir plombavimą galima atlikti per vieną apsilankymą. Pusė atvejų šios procedūros – net neskausmingos. Kitais atvejais taikomas vietinis nuskausminimas. Retkarčiais pasitaiko, kad užplombavus danties kanalus, šiek tiek maudžia arba dantis jautrus sukandant. Tai trunka keletą dienų, esant reikalui galima pasinaudoti aukščiau minėtais vaistais nuo skausmo. Kai dantų kanalai gerai išvalyti ir kokybiškai užplombuoti  – dantys neskauda ir nepūliuoja.

 

periodontitas

Periodontologija – tai priedančio audinių (dantenų, raiščio ir greta esančio kaulo) ligų gydymas. Periodonto ligas dažniausiai sukelia dantų nevalymas arba valymas be rezultatų. Būna ir kitų priežasčių, tačiau 99% atvejų tai bloga priežiūra. Viskas prasideda nuo dantenų uždegimo – dantenos parausta, paburksta ir vos palietus kraujauoja (taip pat ir valant dantis) tai – gingivitas. Gingivito priežastys: jau minėtas netinkamas valymas arba valymas tik didžiųjų švenčiu proga, o taip pat nekokybiški protezai ir plombos. Netnkamas valymas sąlygoja minkštujų apnašų susikaupimą virš ir po dantenomis. Minkštos apnašos nevalant, po kurio laiko sukietėja – susidaro dantų akmenys, o ant jų gyvevantys mikrobai skatina uždegimą. Pašalinus minėtas priežastis, gingivitas išgyja savaime. Kitu atveju, o taip dažniausiai ir būna, pacientai bijo valyti kraujuojančias dantenas, kad „ko nors nesugadintų“ – o liga vystosi toliau. Dėl užsitęsusio dantenų uždegimo pažeidžiamas danties raištis, aplinkinis kaulas, atsiranda dantenų kišenės, nuslenka dantenos (dantenų recesija) tai – marginalinis periodontitas. Tada dėl kaulo netekties, atsiranda dantų paslankumas, kuris vis didėja ir ilgainiui (po daug metų) dantys iškrinta arba pacientas (-ė) išsiima juos savo pirštais. Šios ligos kaip ir dauguma burnos ligų gydomos mechaniškai: nuimant akmenis, išvalant apnašus, atliekant operacijas (kai daug ligos užgyventa). Bet svarbiausia – kasdienė burnos priežiūra, maisto likučių ir apnašų pašalinimas prieš miegą. Profesionali burnos higiena yra reikalinga – tačiau visiems žmonėms skirtinigai. Vienam reikia kas trys mėnesiai, kitam ir kas du metai pakanka.  Tai priklauso nuo higienos įgūdžių ir polinkių, bei nuo įgimtos medžiagų apykaitos ir mitybos įpročių. Profesionalios higienos dažnumą turėtų rekomenduoti Jūsų odontologas.